Kai aistra gyvenimui sutelpa viename žodyje – vynas.

Kas ilgiau išlieka atmintyje – skonis ar kvapas, o gal vaizdas ir garsas, o gal jausmas? O kokie žmonės prisiliečia prie jūsų mėgstamo vyno? Ar kada susimąstėte? Turbūt sunkoka būtų atsakyti nepamačius, nepajautus, neįsigilinus. Kitaip sakant, nesudėliojus visų taškų ant „„i“. Todėl pasidalinsiu viena istorija apie žmogaus ir vyno draugystę – žmogaus, kuris jau daugiau kaip 20 metų gyvas aistra vynui: mintimis, žodžiais ir darbais. Istorija žmogaus, kuris nuolat besimokydamas ieško tobulumo ir laisvės gyventi taip, kaip jam norisi ir istorija vienų vyno namų, kuriuose gimsta vynas, pavergiantis vis daugiau širdžių pasaulyje.

Sergio Patricio Hormazabal Baglietto ir „„Ventisquero“ vyninės (Čilė) draugystė prasidėjo 2009 metais, kuomet vyninė jau skaičiavo 9 savo gyvavimo metus. Sergio vyndario amatu profesionaliai pradėjo užsiiminėti nuo 1997 metų: „„Oj ne, aš nesirinkau vyno! Tai jis pasirinko mane. Ir aš įsimylėjau. Kitaip negaliu pavadinti to jausmo, kai nori sužinoti viską iki paskutinės smulkmenos“. – šypsosi charizmatiškas vyndarys pažintinės degustacijos pradžioje, laikydamas taurę raudonojo vyno taip, kad salėje pakvimpa lengvu flirtu.

Turbūt vieta, kurioje dirbate, yra išties magiška?

Iš dalies taip ir yra. „„Ventisquero“ vyninės pavadinimas tiesiog tobulai atspindi pagrindinę mūsų darbo esmę – tai ispaniškas žodis, kuris reiškia ledkalnį arba ledo upę – prireikia daug laiko susiformuoti tokiam stebuklui, tačiau jis lieka matomas ištisoms kartoms. Taip ir su mūsų vynais – reikia sąlyginai daug laiko kol vyksta procesas, tačiau gautas rezultatas džiugina ilgai. Mūsų požiūris į aplinką, kurioje dirbame ir į tuos, kurie dirba su mumis, tik papildo mūsų koncepciją. Stengiamės kurti ne tik vyną, kurio vertė išliktų ilgus metus, bet ir formuoti ilgalaikius ryšius – su gamta, su mus supančiais žmonėmis. Pagarba aplinkai ir žmonėms – patys svarbiausi dalykai, be kurių nebūtų šio verslo. Džiugu, kad vis daugiau vyninių remiasi šiomis vertybėmis. Magija slypi visumoje.

O kokiomis vertybėmis gyvenime vadovaujatės pats? Gal turite nelaužomų taisyklių, įsitikinimų?

Taip, turiu. Visada gyvenau labai laisvai – leisdavau sau laisvai rinktis tuos dalykus, kurie man teikė malonumo gyventi, bendrauti su tais žmonėmis, kuriais norėjau. Taip pat ir vyno gamyboje – leidau sau eksperimentuoti – pradėjau Prancūzijoje, klasikinėje mokykloje, o pažiūrėkite kur esu dabar! Iki dabar leidžiu sau laisvai rinktis ir domėtis vynuogių veislėmis, skirtingomis vyno gamybos technikomis, tačiau visada laikausi moralės normų. Tai – pamatiniai dalykai, kurių visada paisau dirbdamas su kitais ir ieškodamas kalbos su savimi.

Greičiausiai savo darbe sutinkate daug žmonių, kurie išties daug išmano apie vynus? Galbūt per tiek laiko turite susidėliojęs tokio vyno mylėtojo portretą?

Tiesa pasakius, gerokai dažniau sutinku žmones, kurie sako, jog nieko neišmano apie vynus ir vyndarystę, tačiau per tiek metų spėjau suprasti, kad tai tik savisauga – žmonės susikaustę ir dažnai bijo pasirodyti neišmanėliais, nors toli gražu taip nėra. Ir negali būti. Kiekvienas, kuris pradeda pažinimo procesą su vynu, jau žino beveik tiek pat, kiek vyndarys ir tik nuo noro priklauso, kaip giliai į šią pažinimo kelionę leisitės. Tai labai panašu į skambinimo pianinu pradžiamokslį – pradedate nuo pačių lengviausių, paprasčiausių melodijų, o toliau… Begalės pasirinkimo variantų ir kelių savo skoniui surasti. Šiaip jau galiu pasakyti, kad vyno mėgėjas, tai ne profesija ar kažkas ko reikėtų specialiai mokytis. Tai daugiau teigiamas požiūris – mėgautis gyvenimu, mėgautis maistu ir gėrimais. Pažinti skonius ir ieškoti naujų derinių.

Ar galėtumėte trumpai apibūdinti savo kuriamus vynus ar turite iš jų mėgstamiausią?

Mūsų vyninė gamina pakankamai daug skirtingų vynų, skirtingų kokybės lygių. Pavyzdžiui YALI projektas. Tai puikus, išskirtinis vynas, kuris kuriamas stengiantis išlaikyti kuo daugiau laukinės dvasios. Ir tai pavyksta, nes įkvėpimo semiamės čia pat iš gamtos. Tikiu, šis vynas turės didžiulį pasisekimą. Žinote, kiekvienas vynas unikalus, apibūdinti visus – beviltiška! Reikia ragauti. Ir viskas priklausys nuo akimirkos nuotaikos, kuomet ragausite. Todėl ir aš negaliu pasakyti, kuris mano mėgstamiausias – viskas priklauso nuo to, kokioje aplinkoje esu, kokiomis emocijomis gyvenu. Nors dažniau mėgstu rinktis lengvesnius vynus, kurie neskirti ilgam brandinimui ir žinoma, dažniau renkuosi raudonuosius – darbinė silpnybė.

Kaip vertybes savo darbe ir gyvenime akcentuojate žmogaus pagarbą gamtai, kitam žmogui. Būtų labai įdomu išgirsti kaip VENTISQUERO vyninė prisideda prie šių dalykų puoselėjimo?

Kaip minėjau, ilgalaikiai santykiai su žmonėmis mums tikrai svarbūs. Ne tik su tais, kurie pas mus dirba, bet ir su tais, kurie gyvena mūsų kaimynystėje. Nors, tiesa pasakius, tie kurie gyvena kaimynystėje ir tie, kurie pas mus dirba, yra tie patys žmonės. Mes samdome kaimyninius gyventojus suprasdami, kad jie mums tokie pat svarbūs kaip ir vynuogės, iš kurių gaminame vyną. Neturėdami rankų, neturėsime vynuogių. Dalyvaujame įvairiose edukacinėse programose mokyklose – dalinamės patirtimi su ten besimokančiais vaikais.

Stengiamės ir aplink tvarkytis taip, kad kuo mažiau įneštume chaoso į natūralius procesus – renkamės ekologiškas priemones kenkėjų kontrolei, nuotekų vanduo yra perdirbamas ir naudojamas vynuogynų laistymui, seni vynuogių stiebai naudojami kompostavimui, 80 proc. šiukšlių, surenkamų mūsų vynuogynuose yra perdirbamos – plastikas, stiklas, kartonas – taip pat. Ir be abejo, prie viso to prisideda kitoks kasdienis požiūris į įprastus dalykus.

Kaip įsivaizduojate save po 20-ties metų?

Na, turbūt 20-čia metų senesniu. Nežinau kur, nežinau kokį, bet tikrai žinau, kad ir toliau gaminsiu vyną. Gaminti vyną, jį ragauti ir mėgautis gyvenimu, plėsti vyno ir maisto draugystę gastronomijoje – turbūt toks būtų mano tikslas. Bet kuriuo atveju – visa ko ašimi išliks vynas. Tuo esu tikras.

Panašu, kad tai – ilgai truksiančios draugystės pavyzdys. Degustacija krypsta link pabaigos, dalyviai smagiai šurmuliuoja dalindamiesi pojūčiais, o mūsų komanda kelia paskutinę taurę sodraus raudonojo YALI. Už sėkmę ir aistrą gyvenimui!