Lėtai pūškuodamas, koja už kojos, velkasi pavasaris. O taip norėtųsi, kad viskas vyktų greičiau – saulė, paukščiai, ilgesni vakarai jaukioje kavinėje ar pamėgtame restorane, naujos pažintys su dar neragautomis virtuvėmis, ilgi pokalbiai su draugais.
Nusipirkau gėlių, nublizginau lentynoje stovinčių mėgiamiausių akinių stiklus, paskambinau keletui draugų ir vakare, trinktelėjusi durimis išėjau pavasario širdin parsivesti. Tą vakarą „„Vilnius Gastro 2017“ – tapo tobulu startu naujoms pažintims ir pamirštam lėtumui mėgautis gyvenimu.
„„2017 kovo 16-osios vakarą kviečiame pasimėgauti gastronominiu Vilniaus restoranų safari.<…> Skonių pasaulis jau laukia tavęs su geriausiais Vilniaus šefų patiekalais. Taigi, pasiruošk ypatingam vakarui su draugais ir mylimaisiais pasineriant į gastronominį nuotykį, susiliejant su miesto svečiais ir mėgaujantis nuostabiu vakaru Vilniuje pasirinkus vieną iš trijų galimų maršrutų.“ – taip viliojančiai skambėjo surastas renginio aprašymas internete. Deja, tai buvo praktiškai beveik visa informacija, kurią pavyko rasti, apart pateiktosios anglų kalba internetiniame puslapyje http://sustainablevilnius.com. Tenka pripažinti, informacijos mažoka ir kvepia prastoku renginio organizavimu. Todėl nenustembu, kai norėdama susirasti kompaniją vakarui, gaunu gerokai pavargti, kol draugams išaiškinu renginio tikslą ir, kodėl verta išbandyti.
Skonių safari tą vakarą turėjo tris galimus maršrutus – geltonąjį, žaliąjį ir raudonąjį. Po kiekviena spalva slėpėsi 7 populiarios, vilniečių pamėgtos vietos. 6 restoranai + 1 baras, išsibarstę nuo Naujamiesčio iki Senamiesčio. Susipažinę su dalyviais, įvertinę pliusus, minusus ir pasidalinę lūksečiais, išsirinkome savo maršrutą. Beje, kam nenuskilo laimė laiku sužinoti apie šįreginį, galite bent jau su dalyvaujančiais restoranais susipažinti – visada galite juos aplankyti tiesiog šiaip sau, užsukę į Vilių:
Geltonasis maršrutas
Lauro lapas
Mykolo 4
Vėjai
Valgomasis
Korean Taste
Element
TerraVino
Žaliasis maršrutas
Salvete City
Alive Restoranas
Grey
Gaspar’s Gastrolounge
Trinity Bar
Saula
Burbulio Vyninė
Raudonasis maršrutas
Riverside
Esse
Joe
Alchemikas Cocktail bar
Trinity
Kitchen
Georgian House
Labiausiai suintrigavo raudonasis kelias – gruziniškas restoranas „„Georgian House“ bei „„Joe Freshmade Food“ buvo tos vietos, apie kurias, būdami ne vilniečiai, iki šiol nieko negirdėjome. Pirmi kartai nugalėjo proto balsą ir vakaras prasidėjo restorane „„Riverside“.
Pirmas vakaro minusiukas – skaitant renginio informaciją, nebuvo pažymėta, kad restoranas įkurtas viešbutyje „„Radisson Blu“. Tai tikrai nėra blogai, tačiau kompanijos lūkesčiai ir iškelta kartelė šiai vietai – smuktelėjo žemyn. Patirtis sako, kad tikėtis itin aukštos kokybės šedevrų – nederėtų. Nebent taktiško aptarnavimo. Šiam kartui abiejų dalykų pasigedome. Pasitikusi restorano darbuotoja pristatė galimus vakaro patiekalų pasirinkimus – kreminė špinatų sriuba su rūkytu unguriu bei putpelių kiaušiniais ir šviežiais krapais, antrasis – Rydberg jautiena – klasikinis švediškas patiekalas iš smulkiai pjaustytos jautienos išpjovos, patiekiama su raudono vyno ir krienų padažais bei keptomis bulvytėmis. Kaip svečiai, galėtume sakyti „Ačiū“ už įspėjimą, jog antrasis patiekalas geresnis už pirmąjį, tačiau profesinė etika neleidžia – aptarnaujantis personalas turėtų gebėti teisingai ir korektiškai rekomenduoti patiekalus bei atsargiai vadovautis savo bei buvusių svečių skonio patirtimi.
Pasirinkome ragauti abu variantus. Sriubos pateikimas kilstelėjo vertinimo kartelę, deja, skonis ją grąžino prie ribos – vidutiniškai – skystoka masė ir vos jaučiamas ungurio aromatas. Rydberg jautiena – kiek kietoka, bulvės – „„prėskos“, o padažas – pernelyg sodrus. Bendras reziumė – akys liko patenkintos, skrandis – nelabai. Virtuvei reikėtų padirbėti su skonių deriniais. Bet tai tik mūsų kompanijos nuomonė.
Judam toliau – restoranas „„Trinity“
Vos tik įėjus, pasitiko malonus vaikinas – pasiteiravo kuriame skonių kelyje dalyvaujame (restoranas dalyvavo ir žaliajame gastro kelyje, kuriame kvietė aplankyti barą) ir nukreipė aukštyn, laiptais vedančiais į dangų, kaip sakė informacijos tekstas. Ir išties – restorano erdvė sužavėjo, norėjosi čia pasilikti kuo ilgiau. Patiekalai..? Taip, ačiū, mielai pakartočiau dar ne vieną kartą! Lėtai keptos kiaulienos šoninė su marinuotais burokėliais ir ridikais, kalafiorais, Shitake grybais, kario aliejumi ir prieskoniais, bei miežių orzotto – patiekalai, kurie skonio kartelę užkėlė aukštai, labai aukštai. Tobula lėtai kepta kiauliena su puikiai derančiu garnyru. Miežių orzotto buvo pateiktas su smulkiai pjaustytomis morkomis, svogūnais, rūgštynėmis ir petražolių aliejumi. Kruopos – idealiai paruoštos. Nebuvo ką ir bepridurti, likome patenkinti vaizdu, skoniu ir kvapu, nesinorėjo išeiti iš šios vietos, kuriai priekaištų neturėjome. Restoranas pateisino ne tik mūsų lūkesčius, bet ir pasiekė pagrindinį šio renginio tikslą – tikrai grįšime kitą kartą.
Restoranas – kulinarinė studija „„Joe“
Jeigu būtų galimybė susidaryti maršrutą patiems, tikriausiai nebūtume įtraukę „„Joe Freshmade Food“, nes ši vieta iškrito iš viso konteksto, kadangi priminė makaronų ir padažų parduotuvėlę. Nieko prieš šią vietą neturime, tiesiog, ji neatitiko pasirinkto kelio temos. Nors makaronai su naminiu pesto padažu ir kanapių sėklomis skrandį nuteikė maloniai, o atmosfera dvelkė ramumu ir jaukumu.
Baras „„Alchemikas“
Legendinė Vilniaus vieta, privaloma aplankyti kiekvienam. Tokio apibūdinimo praktiškai ir pakaktų – viskas buvo tobula. Pasitikęs linksmas baro kolektyvas viso buvimo metu nestokojo dėmesio ne tik mums, bet ir aplinkiniams svečiams, gavome užkandžių rinkinį ir kokteilius, kurie buvo ne tik skanūs, bet ir puošnūs – Itališkas kokteilis Milano – Torino ir James Bond Dry Martini twist – Vesper. Jauki atmosfera ir senovinis interjeras – puikus pasirinkimas norint praleisti vakarą draugų kompanijoje. Pats tas ieškant pamiršto pavasario pėdsakų.
Restoranas „„Georgian House – Gruzinų Virtuvė“
Intrigą keliantis restorano pavadinimas iškart sudomino savo netradicine virtuve – tinkama vieta Gruzinijos dvasiai pajusti. Iki pat paskutinės minutės, kuomet ant stalo buvo padėtas patiekalas, nežinojome, ką ragausime šį kartą. O gi gavome baklažanų suktinuką su morkų „„pkhali“. Aptarnaujantis personalas pasidalino istorija, kad patiekalas yra pagamintas iš pagrindinių Gruzinijoje naudojamų ingredientų – baklažanų, graikinių riešutų, granatų, kvapnių gruziniškų prieskonių ir žalumynų su salstelėjusiu granatų padažu bei autentiška duonele. Nustebino pasirinktas derinys – baklažanai ir granatų padažas. Skonis gan gaivus, viskas labai neblogai derėjo, vaizdas lėkštėje – taip pat. Visai vykęs pirmas kartas.
Restoranas „„Kitchen“
Restoranas „„Kitchen“ – kas gi nežino šios vietos Vilniuje? Skandinaviško stiliaus juodai baltas interjeras, labiau kvietė užsukti pusryčių ar pietų, bet vakarienei pasilikti neviliojo. Personalas – skubantis ir lengvai panikuojantis, išvydus pro duris virstančius naujus veidus. Šioks toks chaosas ir neorganizuotumas, laiko stygius bendraujant su svečiais – nemažas minusas mūsų sąraše prie šio restorano pavadinimo. Vakaro valgiaraštis aikčioti neprivertė taip pat – burgundiškas troškinys su jautiena arba vegetariškas – su „„Portobello“ grybais. Nors buvo pakankamai skanu, tačiau vaizdo lėkštėje norėjosi patrauklesnio. Lūkesčių, deja, vieta nepateisino. Bet juk visi verti antro šanso. Turbūt.
Restoranas „„Esse“
Paskutinį savo maršrute pasirikome restoraną „„Esse“. Renginio informaciniame aprašyme buvo paminėta, jog restoranas naudoja savo biodinaminiame ūkyje užaugintas daržoves, vaisius, žalumynus. „„Apsišvietėme“, kad restoranas priklauso tarptautinei gurmanų sąjungai, kuri bendradarbiauja su gastronomijos profesionalais ir mėgėjais, todėl tikėjomės kažko tokio „„vau“. Ir gavome. Tik nesu tikra ar visiems kompanijoje tas „„vau“ turėjo teigiamus atspalvius. Nors man patiko – triušienos kepenėlių pate su mango putėsiais, ekologinių rugių biskvitu ir pistacijų riešutais. Mango putėsiai tapo tikra mįsle ir puikiai derėjo prie rugių biskvito, patiekalas švelniai priminė desertą, tačiau šie pliusai atsiradusių minusų nenustelbė. Pagrindinėje salėje vakarieniavo svečiai, kurie nebuvo renginio „„Vilnius Gastro 2017“ dalyviai, visus dalyvaujančius renginyje talpino atskiroje salėje. Pasijutome išskirtiniai, na bet ne ta, gerąja prasme.
Po viso renginio liko malonios emocijos. Renginys sužavėjo savo išskirtine galimybe – per tokį trumpą laiką aplankyti šitiek vietų, susipažinti su dar nelankytomis ir atrasti iš naujo jau žinomas. Visgi lūkesčiai buvo didesni nei realybė, o profesinė pusė neleidžia patylėti apie dalyvavusių restoranų neišnaudotas savireklamos galimybes ir kai kurių vietų prastą pasiruošimą susidomėjusių antplūdžiui. Organizatoriams vertėtų labiau pasistengti planuojant tokius renginius – mintis puiki, tačiau išpildymas ir informacijos pateikimas – labai skylėti. O kai kuriems restoranams vertėtų būti savikritiškesniems ir galbūt geriau nedalyvauti, negu dalyvauti.